Tema, apie kurią šiandien kalbėsime, turi būti susijusi su išmaniaisiais namais.
Kalbant apie išmaniuosius namus, niekas neturėtų būti su jais nepažįstamas. Šio amžiaus pradžioje, kai pirmiausia gimė daiktų interneto koncepcija, svarbiausia taikymo sritis, buvo protingi namai.
Bėgant metams, nuolat tobulinant skaitmenines technologijas, buvo išrasta vis daugiau intelektualios namų aparatinės įrangos. Ši aparatinė įranga suteikė puikų patogumą šeimos gyvenimui ir padidino malonumą gyventi.
Laikui bėgant turėsite daug programų savo telefone.
Taip, tai yra ekologinės barjero problema, ilgą laiką kankinanti išmaniųjų namų pramonę.
Tiesą sakant, IoT technologijos plėtrai visada buvo būdingas suskaidymas. Skirtingi taikymo scenarijai atitinka skirtingas IoT technologijų savybes. Kai kuriems reikia didelio pralaidumo, kai kuriems reikia mažos energijos suvartojimo, kiti - stabilumui, o kai kurie - labai susirūpinę dėl išlaidų.
Tai sukėlė 2/3/4/5G, NB-IOT, EMTC, Lora, Sigfox, Wi-Fi, Bluetooth, Zigbee, Thread ir kitas pagrindines ryšių technologijas.
Išmanieji namai, savo ruožtu, yra tipiškas LAN scenarijus, kuriame yra trumpo nuotolio ryšių technologijos, tokios kaip „Wi-Fi“, „Bluetooth“, „Zigbee“, „Thread“ ir kt., Daugelyje kategorijų ir kryžminio naudojimo.
Be to, kadangi išmanieji namai yra skirti nespecialistų vartotojams, gamintojai linkę kurti savo platformas ir UI sąsajas ir priimti patentuotus programų sluoksnių protokolus, kad užtikrintų vartotojo patirtį. Tai paskatino dabartinį „Ekosistemų karą“.
Kliūtys tarp ekosistemų ne tik sukėlė begalines problemas vartotojams, bet ir pardavėjams bei kūrėjams. To paties produkto išleidimui reikia sukurti skirtingas ekosistemas, žymiai didinant darbo krūvį ir išlaidas.
Kadangi ekologinių kliūčių problema yra rimtas suvaržymas ilgalaikiam intelektualių namų vystymuisi, pramonė pradėjo ieškoti šios problemos sprendimo.
Gimimas dėl reikalo protokolo
2019 m. Gruodžio mėn. „Google“ ir „Apple“ prisijungė prie „Zigbee“ aljanso, prisijungę prie „Amazon“ ir daugiau nei 200 kompanijų ir tūkstančiai ekspertų visame pasaulyje, kad reklamuotų naują programų sluoksnio protokolą, žinomą kaip projekto lustas („Connected Home Over IP“) protokolą.
Kaip matote iš pavadinimo, „CHIP“ yra susijęs su namų prijungimu pagal IP protokolus. Šis protokolas buvo paleistas siekiant padidinti įrenginių suderinamumą, supaprastinti produkto kūrimą, pagerinti vartotojo patirtį ir skatinti pramonę į priekį.
Gimusi lustų darbo grupę, pirminis planas buvo išleisti standartą 2020 m. Ir 2021 m. Išleisti produktą. Tačiau dėl įvairių priežasčių šis planas nebuvo įgyvendintas.
2021 m. Gegužės mėn. „Zigbee Alliance“ pakeitė pavadinimą į CSA (ryšio standartų aljansas). Tuo pat metu „Chip“ projektas buvo pervadintas į svarbų (tai reiškia „situacija, įvykis, materija“ kinų kalba).
Aljansas buvo pervadintas todėl, kad daugelis narių nenorėjo prisijungti prie „Zigbee“, o Chipas buvo pakeistas į svarbų, tikriausiai todėl, kad žodis Chipas buvo per daug žinomas (iš pradžių tai reiškė „lustą“) ir labai lengva sudužti.
2022 m. Spalio mėn. CSA pagaliau išleido standartinio protokolo 1.0 versiją. Netrukus prieš tai, 2023 m. Gegužės 18 d., Taip pat buvo išleista 1.1 versija.
CSA konsorciumo nariai yra suskirstyti į tris lygius: iniciatorius, dalyvis ir įvaikintojas. Iniciatoriai yra aukščiausio lygio, nes pirmieji dalyvavo kuriant protokolą, yra Aljanso direktorių valdybos nariai ir tam tikru mastu dalyvauja Aljanso lyderystėje ir sprendimuose.
„Google“ ir „Apple“, kaip iniciatorių atstovai, labai prisidėjo prie ankstyvųjų materijos specifikacijų.
„Google“ prisidėjo prie savo esamo „Smart Home“ tinklo sluoksnio ir programų protokolo pynimo (standartinių autentifikavimo mechanizmų ir komandų įrenginio veikimui rinkinys), o „Apple“ prisidėjo prie HAP saugumo (dėl komunikacijos ir vietinio LAN manipuliavimo, užtikrinant stiprų privatumą ir saugumą).
Remiantis naujausiais oficialios svetainės duomenimis, CSA konsorciumą iš viso inicijavo 29 įmonės, kuriose dalyvavo 282 dalyviai ir 238 įvaikintojai.
Milžinų vadovaujami pramonės žaidėjai aktyviai eksportuoja savo intelektinę nuosavybę dėl materijos ir yra įsipareigoję sukurti didelę vieningą sklandžiai sujungtą ekosistemą.
Materijos protokolo architektūra
Po viso šio pokalbio, kaip tiksliai mes suprantame klausimo protokolą? Koks yra jo santykis su „Wi-Fi“, „Bluetooth“, „Thread“ ir „Zigbee“?
Ne taip greitai, pažiūrėkime į schemą:
Tai yra protokolo architektūros diagrama: „Wi-Fi“, „Thread“, „Bluetooth“ (BLE) ir Ethernet yra pagrindiniai protokolai (fiziniai ir duomenų nuorodų sluoksniai); Į viršų yra tinklo sluoksnis, įskaitant IP protokolus; Viršuje yra transporto sluoksnis, įskaitant TCP ir UDP protokolus; ir „Matter“ protokolas, kaip jau minėjome, yra taikymo sluoksnio protokolas.
Be pagrindinių protokolų, „Bluetooth“ ir „Zigbee“ taip pat turi specialų tinklo, transporto ir taikymo sluoksnius.
Todėl „Zigbee“ ir „Bluetooth“ yra vienas kitą paneigiantis protokolas. Šiuo metu vieninteliai pagrindiniai svarbūs protokolai yra „Wi-Fi“, „Thread“ ir „Ethernet“ (Ethernet).
Be protokolo architektūros, turime žinoti, kad reikalo protokolas yra sukurtas su atvira filosofija.
Tai yra atvirojo kodo protokolas, kurį galima peržiūrėti, naudoti ir modifikuoti bet kurį asmenį, kuris atitiktų skirtingus taikymo scenarijus ir poreikius, o tai leis suteikti techninę skaidrumo ir patikimumo naudą.
Protokolo saugumas taip pat yra pagrindinis pardavimo taškas. Jis naudoja naujausią šifravimo technologiją ir palaiko šifravimą nuo galo iki galo, kad užtikrintų, jog vartotojų ryšiai nebūtų pavogti ar sugadinti.
Materijos tinklų modelis
Toliau apžvelgiame tikrąjį materijos tinklą. Vėlgi, tai iliustruoja diagrama:
Kaip rodo diagrama, „Matter“ yra TCP/IP pagrįstas protokolas, taigi materija yra tokia, kokia yra TCP/IP sugrupuota.
„Wi-Fi“ ir „Ethernet“ įrenginiai, palaikantys reikalų protokolą, gali būti prijungti tiesiai prie belaidžio maršrutizatoriaus. Sriegių įtaisai, palaikantys šio klausimo protokolą, taip pat gali būti sujungti su IP pagrįstais tinklais, tokiais kaip „Wi-Fi“ per pasienio maršrutizatorius.
Įrenginiai, kurie nepalaiko klausimo protokolo, tokių kaip „Zigbee“ ar „Bluetooth“ įrenginiai, gali būti prijungti prie tilto tipo įrenginio („Matter Bridge“/„Gateway“), kad konvertuotų protokolą ir prisijungtų prie belaidžio maršrutizatoriaus.
Pramonės pažanga materijoje
Materija reiškia intelektualių namų technologijų tendenciją. Nuo pat įkūrimo ji sulaukė platų dėmesį ir entuziastingą paramą.
Pramonė labai optimistiškai vertina materijos plėtros perspektyvas. Remiantis naujausia rinkos tyrimų įmonės „ABI Research“ ataskaita, daugiau nei 20 milijardų belaidžiu būdu prijungtų išmaniųjų namų prietaisų bus parduodama visame pasaulyje nuo 2022 iki 2030 m., O didelė šių prietaisų tipų dalis atitiks šios problemos specifikaciją.
Šiuo metu medžiaga naudoja sertifikavimo mechanizmą. Gamintojai kuria aparatinę įrangą, kuriai reikia perduoti CSA konsorciumo sertifikavimo procesą, kad gautų reikalo sertifikatą ir jiems būtų leista naudoti „Matter“ logotipą.
Anot CSA, reikalų specifikacija bus taikoma įvairiems prietaisų tipams, tokiems kaip valdymo skydai, durų spynos, žibintai, lizdai, jungikliai, jutikliai, termostatai, ventiliatoriai, klimato valdikliai, žaliuzės ir žiniasklaidos įrenginiai, apimantys beveik visus intelektualių namų scenarijus.
Pramonės srityje pramonė jau turi daugybę gamintojų, kurių produktai yra patvirtinę materijos sertifikatą ir pamažu patenka į rinką. Iš lustų ir modulių gamintojų taip pat yra gana stipri palaikymo medžiagai.
Išvada
Didžiausias svarbiausias svarbiausias vaidmuo, kaip aukštesniojo sluoksnio protokolas, yra sutrikti kliūtys tarp skirtingų įrenginių ir ekosistemų. Skirtingi žmonės turi skirtingas materijos perspektyvas, kai vieni tai mato kaip gelbėtoją, o kiti - kaip švarią šiferį.
Šiuo metu šio klausimo protokolas vis dar yra ankstyvame atėjimo į rinką etapuose ir daugiau ar mažiau susiduria su tam tikromis problemomis ir iššūkiais, tokiais kaip didesnės išlaidos ir ilgesnis prietaisų atsargų atnaujinimo ciklas.
Bet kokiu atveju tai sukelia šoką nuo nuobodžių intelektualiųjų namų technologijų sistemų metų. Jei senoji sistema riboja technologijų kūrimą ir riboja vartotojo patirtį, mums reikia tokių technologijų, kaip „Matter“, kad padidintume ir imtųsi didelės užduoties.
Ar reikalas bus sėkmingas, ar ne, mes negalime pasakyti. Tačiau tai yra visos intelektualiųjų namų pramonės vizija ir kiekvienos pramonės įmonės ir praktikuojančios įmonės atsakomybė įgalinti skaitmenines technologijas namų gyvenimui ir nuolat tobulinti vartotojų skaitmeninio gyvenimo patirtį.
Tikiuosi, kad išmanieji namai netrukus sulaužys visus techninius krantus ir tikrai pateks į visus namus.
Pašto laikas: 2012 m. Birželio 29 d