Italų rašytojo Calvino romane „Nematomas miestas“ yra toks sakinys: „Miestas yra kaip sapnas, viskas, ką galima įsivaizduoti, gali būti susapnuota...“
Miestas, kaip didis žmonijos kultūros kūrinys, įkūnija žmonijos siekį gyventi geriau. Tūkstančius metų, nuo Platono iki More'o, žmonės visada norėjo sukurti utopiją. Taigi, tam tikra prasme naujų išmaniųjų miestų statyba yra arčiausiai žmonių fantazijų apie geresnį gyvenimą egzistavimo.
Pastaraisiais metais, sparčiai vystantis naujajai Kinijos infrastruktūrai ir naujos kartos informacinėms technologijoms, tokioms kaip daiktų internetas, išmaniųjų miestų statyba įsibėgėja, o svajonių miestas, galintis jausti ir mąstyti, vystytis ir turėti temperatūrą, pamažu tampa realybe.
Antras pagal dydį projektas daiktų interneto srityje: Išmanieji miestai
Išmanieji miestai ir išmaniųjų miestų projektai yra vieni aktyviausiai aptarinėjamų įgyvendinimo būdų, kurie daugiausia įgyvendinami taikant tikslingą ir integruotą požiūrį į daiktų internetą, duomenis ir jungiamumą, naudojant sprendimų ir kitų technologijų derinį.
Išmaniųjų miestų projektų skaičius turėtų smarkiai išaugti, nes jie lydės perėjimą nuo laikinų išmaniųjų miestų projektų prie pirmųjų tikrų išmaniųjų miestų. Tiesą sakant, šis augimas prasidėjo prieš kelerius metus ir paspartėjo 2016 m. Be kita ko, lengva pastebėti, kad išmaniųjų miestų projektai yra viena iš pirmaujančių daiktų interneto sričių praktikoje.
Remiantis Vokietijos daiktų interneto analizės bendrovės „IoT Analytics“ paskelbta ataskaita, išmaniųjų miestų projektai yra antri pagal dydį daiktų interneto projektai pagal pasaulinę daiktų interneto projektų dalį po interneto pramonės. Tarp išmaniųjų miestų projektų populiariausia taikymo sritis yra išmanusis transportas, po jo seka išmaniosios komunalinės paslaugos.
Norint tapti „tikru“ išmaniuoju miestu, miestams reikia integruoto požiūrio, kuris sujungia projektus ir sujungia daugumą duomenų bei platformų, kad būtų galima pasinaudoti visais išmaniojo miesto privalumais. Be kita ko, atvirosios technologijos ir atvirųjų duomenų platformos bus labai svarbios pereinant į kitą etapą.
IDC teigia, kad atvirų duomenų platformos 2018 m. bus kita diskusijų sritis, tapsianti daiktų interneto platforma. Nors tai susidurs su tam tikromis kliūtimis ir nėra konkrečiai paminėti išmanieji miestai, akivaizdu, kad tokių atvirų duomenų platformų plėtra neabejotinai bus svarbi išmaniųjų miestų srityje.
Ši atvirų duomenų evoliucija minima IDC „FutureScape: 2017 Global IoT Forecast“, kurioje, pasak įmonės, iki 2019 m. iki 40 % vietos ir regioninių valdžios institucijų naudosis daiktų internetu, kad tokią infrastruktūrą kaip gatvių apšvietimas, keliai ir šviesoforai paverstų turtu, o ne įsipareigojimais.
Kokie yra išmaniojo miesto taikymo scenarijai?
Galbūt iš karto nepagalvojame apie išmaniuosius aplinkosaugos projektus ir išmaniuosius potvynių įspėjimo projektus, tačiau neabejotina, kad jie yra labai svarbūs išmaniųjų miestų projektuose. Pavyzdžiui, kai kyla problemų dėl miesto aplinkos taršos, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių kurti išmaniųjų miestų projektus, nes jie gali suteikti tiesioginės ir naudingos naudos piliečiams.
Žinoma, populiaresni išmaniųjų miestų pavyzdžiai yra išmanusis parkavimas, išmanusis eismo valdymas, išmanusis gatvių apšvietimas ir išmanusis atliekų tvarkymas. Nepaisant to, šie atvejai taip pat dažnai derina efektyvumą, miesto problemų sprendimą, išlaidų mažinimą, gyvenimo miesto teritorijose gerinimą ir piliečių interesų iškėlimą į pirmą vietą dėl įvairių priežasčių.
Toliau pateikiami keli išmaniųjų miestų taikymo scenarijai arba sritys.
Viešosios paslaugos, tokios kaip pilietinės paslaugos, turizmo paslaugos, viešasis transportas, tapatybės ir valdymo bei informacinės paslaugos.
Visuomenės saugumas tokiose srityse kaip išmanusis apšvietimas, aplinkos stebėsena, turto sekimas, policijos darbas, vaizdo stebėjimas ir reagavimas į ekstremalias situacijas
Tvarumas, įskaitant aplinkos stebėseną, išmanųjį atliekų tvarkymą ir perdirbimą, išmaniąją energiją, išmaniuosius skaitiklius, išmanųjį vandenį ir kt.
Infrastruktūra, įskaitant išmaniąją infrastruktūrą, pastatų ir paminklų konstrukcijų būklės stebėseną, išmaniuosius pastatus, išmanųjį drėkinimą ir kt.
Transportas: išmanieji keliai, išmanusis transporto priemonių dalijimasis, išmanusis parkavimas, išmanusis eismo valdymas, triukšmo ir taršos stebėsena ir kt.
Didesnė išmaniųjų miestų funkcijų ir paslaugų integracija tokiose srityse kaip išmanioji sveikatos priežiūra, išmanusis švietimas, išmanusis valdymas, išmanusis planavimas ir išmanieji / atvirieji duomenys, kurie yra pagrindiniai išmaniųjų miestų kūrimo veiksniai.
Daugiau nei tiesiog „technologijomis“ pagrįstas išmanusis miestas
Mums pradedant judėti link išties išmaniųjų miestų, toliau vystysis galimybės, susijusios su ryšiu, duomenų mainais, daiktų interneto platformomis ir kitomis sritimis.
Ypač daugeliu atvejų, tokių kaip išmanusis atliekų tvarkymas ar išmanusis parkavimas, šiandienos išmaniųjų miestų taikymams skirta daiktų interneto technologijų sistema yra gana paprasta ir nebrangi. Miesto aplinkoje paprastai yra geras belaidis judančių dalių aprėptis, yra debesų kompiuterijos, taškiniai sprendimai ir produktai, skirti išmaniųjų miestų projektams, o daugelyje pasaulio miestų yra mažos galios plačiajuosčio tinklo jungčių (LPWAN), kurių pakanka daugeliui taikymų.
Nors tai turi svarbų techninį aspektą, išmanieji miestai yra daug daugiau nei tai. Galima net aptarti, ką reiškia „išmanus“. Be abejo, neįtikėtinai sudėtingoje ir visapusiškoje išmaniųjų miestų realybėje kalbama apie piliečių poreikių tenkinimą ir žmonių, visuomenės bei miesto bendruomenių iššūkių sprendimą.
Kitaip tariant: miestai, kuriuose sėkmingai įgyvendinami išmaniųjų miestų projektai, nėra technologijų demonstravimas, o tikslai, pasiekti remiantis holistiniu požiūriu į pastatytą aplinką ir žmonių poreikius (įskaitant dvasinius poreikius). Praktiškai, žinoma, kiekviena šalis ir kultūra yra skirtinga, nors pagrindiniai poreikiai yra gana bendri ir apima labiau veiklos ir verslo tikslus.
Šiandien bet ko, kas vadinama išmaniuoju, – nesvarbu, ar tai išmanieji pastatai, išmanieji tinklai ar išmanieji miestai – pagrindas yra ryšys ir duomenys, kuriuos įgalina įvairios technologijos ir kurie paverčiami intelektu, kuriuo grindžiamas sprendimų priėmimas. Žinoma, tai nereiškia, kad ryšys yra tik daiktų internetas; sujungtos bendruomenės ir piliečiai yra ne mažiau svarbūs.
Atsižvelgiant į daugelį pasaulinių iššūkių, tokių kaip senstanti visuomenė ir klimato problemos, taip pat į pandemijos metu išmoktas pamokas, akivaizdu, kad dabar svarbiau nei bet kada anksčiau persvarstyti miestų paskirtį, ypač turint omenyje, kad socialinis aspektas ir gyvenimo kokybė visada bus labai svarbūs.
„Accenture“ atliktas tyrimas, skirtas piliečiams orientuotoms viešosioms paslaugoms, kuriose buvo nagrinėjamas naujųjų technologijų, įskaitant daiktų internetą, naudojimas, parodė, kad piliečių pasitenkinimo gerinimas iš tiesų buvo sąrašo viršuje. Kaip rodo tyrimo infografika, darbuotojų pasitenkinimo gerinimas taip pat buvo aukštas (80 %), o daugeliu atvejų naujesnių prijungtųjų technologijų diegimas davė apčiuopiamų rezultatų.
Su kokiais iššūkiais susiduriama siekiant išties išmanaus miesto?
Nors išmaniųjų miestų projektai subrendo, o nauji yra diegiami, praeis keleri metai, kol galėsime miestą iš tikrųjų vadinti „išmaniuoju miestu“.
Šiandieniniai išmanieji miestai labiau primena viziją nei strateginį kompleksinį požiūrį. Įsivaizduokite, kad norint sukurti tikrai išmanų miestą reikia daug nuveikti su veikla, ištekliais ir infrastruktūra, ir kad šį darbą galima pritaikyti išmaniojoje versijoje. Tačiau sukurti tikrą išmanųjį miestą yra labai sudėtinga dėl daugybės susijusių aspektų.
Išmaniajame mieste visos šios sritys yra sujungtos, ir to neįmanoma pasiekti per naktį. Yra daug senų problemų, pavyzdžiui, kai kurios veiklos ir reglamentai, reikalingi nauji įgūdžiai, reikia užmegzti daug ryšių ir daug suderintų darbų visais lygmenimis (miesto valdymas, viešosios paslaugos, transporto paslaugos, sauga ir apsauga, viešoji infrastruktūra, vietos valdžios institucijos ir rangovai, švietimo paslaugos ir kt.).
Be to, technologijų ir strategijos požiūriu akivaizdu, kad taip pat turime sutelkti dėmesį į saugumą, didžiuosius duomenis, mobilumą, debesijos ir įvairias ryšio technologijas bei su informacija susijusias temas. Akivaizdu, kad informacija, taip pat informacijos valdymas ir duomenų funkcijos yra labai svarbios šiandienos ir rytojaus išmaniajam miestui.
Dar vienas iššūkis, kurio negalima ignoruoti, yra piliečių požiūris ir noras. Išmaniųjų miestų projektų finansavimas yra viena iš kliūčių. Šia prasme malonu matyti vyriausybines iniciatyvas, nesvarbu, ar jos būtų nacionalinės, ar viršvalstybinės, skirtos konkrečiai išmaniesiems miestams ar ekologijai, ar inicijuotos pramonės atstovų, pavyzdžiui, „Cisco“ miesto infrastruktūros finansavimo spartinimo programa.
Tačiau akivaizdu, kad šis sudėtingumas nesustabdo išmaniųjų miestų ir išmaniųjų miestų projektų augimo. Miestams dalijantis patirtimi ir plėtojant išmaniuosius projektus, teikiančius aiškią naudą, jie turi galimybę ugdyti savo žinias ir mokytis iš galimų nesėkmių. Turint omenyje veiksmų planą, apimantį įvairias suinteresuotąsias šalis, tai labai išplės dabartinių laikinųjų išmaniųjų miestų projektų galimybes tolimesnėje, labiau integruotoje ateityje.
Platesnis išmaniųjų miestų požiūris
Nors išmanieji miestai neišvengiamai siejami su technologijomis, išmaniojo miesto vizija yra daug daugiau. Vienas iš esminių išmaniojo miesto elementų yra tinkamų technologijų naudojimas bendrai gyvenimo kokybei mieste gerinti.
Augant planetos gyventojų skaičiui, reikia statyti naujus miestus, o esamos miesto teritorijos toliau auga. Tinkamai naudojamos technologijos yra labai svarbios norint įveikti šiuos iššūkius ir padėti išspręsti daugelį šiandienos miestams kylančių problemų. Tačiau norint sukurti išties išmanųjį miesto pasaulį, reikia platesnės perspektyvos.
Dauguma specialistų išmaniuosius miestus vertina plačiau – tiek tikslų, tiek technologijų prasme, o kiti išmaniojo miesto programėle vadintų bet kurią bet kurio sektoriaus sukurtą mobiliąją programėlę.
1. Žmogiškoji perspektyva, neapsiribojanti išmaniosiomis technologijomis: miestai tampa geresnėmis gyvenamosiomis vietomis
Kad ir kokios išmanios būtų mūsų išmaniosios technologijos ir kokios jos būtų protingos naudoti, turime atsižvelgti į kai kuriuos pagrindinius elementus – žmones, daugiausia iš 5 perspektyvų, įskaitant saugumą ir pasitikėjimą, įtrauktį ir dalyvavimą, norą keistis, norą veikti, socialinę sanglaudą ir kt.
Jerry Hultinas, „Global Future Group“ pirmininkas, „Smart City Expo World Congress“ patariamosios tarybos pirmininkas ir patyręs išmaniųjų miestų ekspertas, sakė: „Galime padaryti daug dalykų, bet galiausiai turime pradėti nuo savęs.“
Socialinė sanglauda yra miesto, kuriame žmonės nori gyventi, mylėti, augti, mokytis ir rūpintis, audinys, išmaniojo miesto pasaulio audinys. Kaip miestų subjektai, piliečiai turi valią dalyvauti, keistis ir veikti. Tačiau daugelyje miestų jie nesijaučia įtraukti ar prašomi dalyvauti, ir tai ypač pasakytina apie konkrečias gyventojų grupes ir šalyse, kuriose didelis dėmesys skiriamas išmaniųjų miestų technologijoms, siekiant pagerinti pilietinę bendruomenę, bet mažiau dėmesio skiriama pagrindinėms žmogaus teisėms ir dalyvavimui.
Be to, technologijos gali padėti pagerinti saugumą, bet kaip dėl pasitikėjimo? Po išpuolių, politinių neramumų, stichinių nelaimių, politinių skandalų ar net tiesiog netikrumo, kurį sukelia dramatiškai besikeičiantys laikai daugelyje pasaulio miestų, mažai vilties, kad žmonių pasitikėjimas labai sumažės dėl išmaniųjų miestų patobulinimų.
Štai kodėl svarbu pripažinti kiekvieno miesto ir šalies individualumą; svarbu atsižvelgti į atskirus piliečius; ir svarbu ištirti bendruomenių, miestų ir piliečių grupių dinamiką bei jų sąveiką su augančia ekosistema ir prijungtomis technologijomis išmaniuosiuose miestuose.
2. Išmaniojo miesto apibrėžimas ir vizija judėjimo požiūriu
Išmaniojo miesto koncepcija, vizija, apibrėžimas ir realybė nuolat kinta.
Daugeliu atžvilgių gerai, kad išmaniojo miesto apibrėžimas nėra galutinis. Miestas, jau nekalbant apie urbanizuotą teritoriją, yra organizmas ir ekosistema, turinti savo gyvenimą ir sudaryta iš daugybės judančių, gyvų, tarpusavyje susijusių komponentų, daugiausia piliečių, darbuotojų, lankytojų, studentų ir pan.
Visuotinai galiojantis „išmaniojo miesto“ apibrėžimas ignoruotų labai dinamišką, kintantį ir įvairiapusį miesto pobūdį.
Vienas iš būdų apibrėžti išmanųjį miestą yra susiaurinti išmaniuosius miestus iki technologijų, kurios pasiekia rezultatų naudodamos prijungtus įrenginius, sistemas, informacinius tinklus ir galiausiai įžvalgas, gautas iš prijungto ir pritaikomo duomenimis pagrįsto intelekto. Tačiau tai ignoruoja įvairius miestų ir tautų prioritetus, ignoruoja kultūrinius aspektus ir technologijas iškelia į įvairių tikslų centrą.
Tačiau net ir apsiribodami technologiniu lygmeniu, lengva pamiršti, kad technologijos taip pat nuolat vystosi ir spartėja, atsiranda naujų galimybių, lygiai taip pat, kaip ir nauji iššūkiai kyla miestų ir bendruomenių lygmeniu. Atsiranda ne tik technologijos, bet ir žmonių suvokimas bei požiūris į jas, lygiai taip pat, kaip ir miestų, bendruomenių bei tautų lygmeniu.
Nes kai kurios technologijos leidžia geriau valdyti miestus, tarnauti piliečiams ir ruoštis dabartiniams bei būsimiems iššūkiams. Kitoms technologijų lygmeniu ne mažiau svarbu, kaip piliečiai įsitraukia ir kaip valdomi miestai.
Taigi, net jei laikysimės pagrindinio išmaniojo miesto apibrėžimo, susijusio su jo technologinėmis šaknimis, nėra jokios priežasties, kodėl tai negalėtų pasikeisti, ir tai iš esmės keisis, toliau kintant požiūriams į technologijų vaidmenį ir vietą.
Be to, miestai, visuomenės ir miestų vizijos ne tik skiriasi priklausomai nuo regiono, vietos ir net tarp skirtingų miesto demografinių grupių, bet ir laikui bėgant kinta.
Įrašo laikas: 2023 m. vasario 8 d.