Italų rašytojo Calvino „Nematomame mieste“ yra toks sakinys: „Miestas yra kaip sapnas, viską, ką galima įsivaizduoti, galima susapnuoti…“
Miestas, kaip puikus žmonijos kultūrinis kūrinys, neša žmonijos siekį siekti geresnio gyvenimo. Tūkstančius metų, nuo Platono iki Moro, žmonės visada norėjo sukurti utopiją. Taigi tam tikra prasme naujų išmaniųjų miestų statyba yra arčiausiai žmonių fantazijų dėl geresnio gyvenimo egzistavimo.
Pastaraisiais metais, sparčiai vystantis naujos Kinijos infrastruktūros bangai ir naujos kartos informacinėms technologijoms, tokioms kaip daiktų internetas, išmaniųjų miestų statyba įsibėgėjo, o svajonių miestas gali jausti ir mąstyti, vystytis ir turėti. temperatūra pamažu tampa realybe.
Antras pagal dydį projektas daiktų interneto srityje: išmanieji miestai
Išmanieji miestai ir išmaniųjų miestų projektai buvo vieni iš aktyviausiai aptarinėjamų įgyvendinimų, kurie daugiausia realizuojami kryptingai ir integruotai žiūrint į daiktų internetą, duomenis ir ryšį, naudojant sprendimų ir kitų technologijų derinį.
Numatoma, kad išmaniųjų miestų projektų labai daugės, nes jie lydi perėjimą nuo laikinųjų išmaniųjų miestų projektų prie pirmųjų tikrų išmaniųjų miestų. Tiesą sakant, šis augimas prasidėjo prieš kelerius metus ir paspartėjo 2016 m. Be kita ko, nesunku pastebėti, kad išmaniųjų miestų projektai praktikoje yra viena pirmaujančių daiktų interneto sričių.
Remiantis Vokietijos IoT analizės bendrovės „IoT Analytics“ paskelbtos ataskaitos analize, išmaniųjų miestų projektai yra antri pagal dydį IoT projektai pagal pasaulinę IoT projektų dalį po interneto pramonės. O tarp išmaniųjų miestų projektų populiariausia aplikacija yra išmanusis transportas, antroje vietoje – išmaniosios komunalinės paslaugos.
Kad miestai taptų „tikru“ išmaniuoju miestu, jiems reikia integruoto požiūrio, kuris sujungia projektus ir sujungia daugumą duomenų bei platformų, kad suvoktų visus išmaniojo miesto privalumus. Be kita ko, atvirosios technologijos ir atvirųjų duomenų platformos bus labai svarbios norint pereiti į kitą etapą.
IDC teigia, kad atvirų duomenų platformos 2018 m. bus kita diskusijos riba, kuri taps daiktų interneto platforma. Nors tai susidurs su tam tikromis kliūtimis, o išmanieji miestai konkrečiai neužsimenama, akivaizdu, kad tokių atvirų duomenų platformų kūrimas išmaniojo miesto erdvėje tikrai bus ryškus.
Ši atvirų duomenų raida minima IDC FutureScape: 2017 Global IoT prognozėje, kurioje įmonė teigia, kad iki 40 % vietos ir regionų vyriausybių naudos daiktų internetą, kad infrastruktūrą, pvz., gatvių žibintus, kelius ir šviesoforus paverstų turtu, o ne įsipareigojimais. , iki 2019 m.
Kokie yra išmaniojo miesto programų scenarijai?
Galbūt ne iš karto galvojame apie išmaniuosius aplinkosaugos projektus, taip pat apie išmaniuosius įspėjimo apie potvynius projektus, tačiau neabejotina, kad jie yra labai svarbūs išmaniųjų miestų projektuose. Pavyzdžiui, kai susiduriama su miesto aplinkos tarša, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia kurti išmaniųjų miestų projektus, nes jie gali suteikti tiesioginės ir naudingos naudos piliečiams.
Žinoma, populiaresni išmaniojo miesto pavyzdžiai yra išmanusis parkavimas, išmanusis eismo valdymas, išmanusis gatvių apšvietimas ir išmanusis atliekų tvarkymas. Be to, šie atvejai taip pat paprastai derina efektyvumą, miestų problemų sprendimą, išlaidų mažinimą, gyvenimo gerinimą mieste ir piliečių iškėlimą į pirmą vietą dėl įvairių priežasčių.
Toliau pateikiami kai kurie išmaniųjų miestų taikymo scenarijai arba sritys.
Viešosios paslaugos, tokios kaip pilietinės paslaugos, turizmo paslaugos, viešasis transportas, tapatybė ir valdymas bei informacijos paslaugos.
Visuomenės saugumas tokiose srityse kaip išmanusis apšvietimas, aplinkos stebėjimas, turto sekimas, policija, vaizdo stebėjimas ir reagavimas į nelaimes
Tvarumas, įskaitant aplinkos stebėjimą, išmanųjį atliekų tvarkymą ir perdirbimą, išmaniąją energiją, išmaniąją skaitiklį, išmanųjį vandenį ir kt.
Infrastruktūra, įskaitant išmaniąją infrastruktūrą, pastatų ir paminklų konstrukcijų būklės stebėjimą, išmaniuosius pastatus, išmanųjį drėkinimą ir kt.
Transportas: išmanieji keliai, prijungtų transporto priemonių dalijimasis, išmanusis parkavimas, išmanus eismo valdymas, triukšmo ir taršos stebėjimas ir kt.
Labiau integruotos išmaniojo miesto funkcijos ir paslaugos tokiose srityse kaip išmanioji sveikatos priežiūra, išmanusis švietimas, sumanus valdymas, išmanusis planavimas ir išmanieji / atviri duomenys, kurie yra pagrindiniai išmaniesiems miestams įgalinantys veiksniai.
Daugiau nei tik „technologijomis paremtas išmanusis miestas“.
Pradėjus judėti link tikrai išmaniųjų miestų, galimybės, susijusios su ryšiu, duomenų mainais, daiktų interneto platformomis ir kt., toliau vystysis.
Ypač daugeliu atvejų, tokių kaip išmanusis atliekų tvarkymas ar išmanioji automobilių stovėjimo aikštelė, IoT technologijų krūva, skirta šiandieninėms išmaniųjų miestų programoms, yra gana paprasta ir nebrangi. Miesto aplinkoje paprastai yra gera judančių dalių belaidė aprėptis, yra debesų, yra taškinių sprendimų ir produktų, skirtų išmaniųjų miestų projektams, o keliuose pasaulio miestuose yra mažos galios plačiajuosčio tinklo jungtys (LPWAN), kurių pakanka daug programų.
Nors tai yra svarbus techninis aspektas, išmaniuose miestuose yra daug daugiau. Galima net diskutuoti, ką reiškia „protingas“. Be abejo, neįtikėtinai sudėtingoje ir visapusiškoje išmaniųjų miestų realybėje kalbama apie piliečių poreikių tenkinimą ir žmonių, visuomenės ir miesto bendruomenių iššūkių sprendimą.
Kitaip tariant: miestai su sėkmingais išmaniųjų miestų projektais yra ne technologijų demonstravimas, o greičiau pasiekti tikslai, pagrįsti holistiniu požiūriu į pastatytą aplinką ir žmogaus poreikius (įskaitant dvasinius poreikius). Praktiškai, žinoma, kiekviena šalis ir kultūra skiriasi, nors pagrindiniai poreikiai yra gana įprasti ir apima daugiau veiklos ir verslo tikslų.
Viso, kas šiandien vadinama išmaniuoju, esmė – išmanieji pastatai, išmanieji tinklai ar išmanieji miestai – jungiamumas ir duomenys, kuriuos įgalina įvairios technologijos ir kurie paverčiami intelektu, kuriuo grindžiamas sprendimų priėmimas. Žinoma, tai nereiškia, kad ryšys yra tik daiktų internetas; ne mažiau svarbios yra susijusios bendruomenės ir piliečiai.
Atsižvelgiant į daugybę pasaulinių iššūkių, tokių kaip gyventojų senėjimas ir klimato problemos, taip pat į pandemijos „išmoktas pamokas“, akivaizdu, kad kaip niekad svarbu persvarstyti miestų paskirtį, ypač dėl socialinio aspekto ir kokybės. gyvenimas visada bus kritiškas.
„Accenture“ tyrime, kuriame buvo nagrinėjamos į piliečius orientuotos viešosios paslaugos, kuriose buvo nagrinėjamas naujų technologijų, įskaitant daiktų internetą, naudojimas, nustatyta, kad piliečių pasitenkinimo gerinimas iš tiesų yra sąrašo viršuje. Kaip rodo tyrimo infografija, gerėjantis darbuotojų pasitenkinimas taip pat buvo didelis (80 proc.), o daugeliu atvejų naujesnių prijungtų technologijų diegimas davė apčiuopiamų rezultatų.
Kokie iššūkiai kyla norint sukurti tikrai išmanųjį miestą?
Nors išmaniųjų miestų projektai subrendo, o nauji projektai diegiami ir diegiami, praeis keleri metai, kol miestą tikrai galėsime vadinti „išmaniuoju miestu“.
Šiuolaikiniai išmanieji miestai yra daugiau vizija, o ne strateginis „nuo galo iki galo“ požiūris. Įsivaizduokite, kad norint turėti tikrai išmanųjį miestą reikia daug nuveikti su veikla, turtu ir infrastruktūra, ir kad šis darbas gali būti išverstas į išmaniąją versiją. Tačiau sukurti tikrą išmanųjį miestą yra labai sudėtinga dėl individualių aspektų.
Išmaniajame mieste visos šios sritys yra susijusios, ir to negalima pasiekti per vieną naktį. Yra daug paveldimų problemų, pvz., kai kurios operacijos ir taisyklės, reikia naujų įgūdžių rinkinių, reikia užmegzti daug ryšių ir reikia daug suderinti visais lygmenimis (miesto valdymo, viešųjų paslaugų, transporto paslaugų). , sauga ir saugumas, viešoji infrastruktūra, vietos valdžios agentūros ir rangovai, švietimo paslaugos ir kt.).
Be to, žvelgiant iš technologijų ir strategijos perspektyvos, akivaizdu, kad taip pat turime sutelkti dėmesį į saugumą, didelius duomenis, mobilumą, debesų ir įvairias ryšio technologijas bei su informacija susijusias temas. Akivaizdu, kad informacija, taip pat informacijos valdymas ir duomenų funkcijos yra labai svarbios išmaniajam šiandienos ir rytojaus miestui.
Kitas iššūkis, kurio negalima ignoruoti, yra piliečių požiūris ir noras. O išmaniųjų miestų projektų finansavimas – vienas iš suklupimo akmenų. Šia prasme gerai matyti vyriausybės iniciatyvas, tiek nacionalines, tiek viršnacionalines, būdingas išmaniesiems miestams ar ekologijai, arba inicijuotas pramonės veikėjų, pavyzdžiui, „Cisco“ miesto infrastruktūros finansavimo spartinimo programa.
Tačiau akivaizdu, kad šis sudėtingumas nestabdo išmaniųjų miestų ir išmaniųjų miestų projektų augimo. Kai miestai dalijasi savo patirtimi ir kuria išmaniuosius projektus, turinčius aiškios naudos, jie turi galimybę tobulinti savo patirtį ir mokytis iš galimų nesėkmių. Turint omenyje planą, į kurį įtrauktos įvairios suinteresuotosios šalys, ir tai labai išplės dabartinių tarpinių išmaniųjų miestų projektų galimybes tolimesnėje, labiau integruotoje ateityje.
Pažvelkite į išmaniuosius miestus plačiau
Nors išmanieji miestai neišvengiamai siejami su technologijomis, išmaniojo miesto vizija yra daug daugiau. Vienas iš išmanaus miesto esminių dalykų yra tinkamų technologijų naudojimas, siekiant pagerinti bendrą gyvenimo kokybę mieste.
Augant planetos gyventojų skaičiui, reikia statyti naujus miestus, o esamos miesto zonos toliau auga. Tinkamai naudojamos technologijos yra labai svarbios siekiant įveikti šiuos iššūkius ir padėti išspręsti daugelį iššūkių, su kuriais susiduria šiandieniniai miestai. Tačiau norint iš tikrųjų sukurti išmanųjį miesto pasaulį, reikia platesnės perspektyvos.
Dauguma specialistų į išmaniuosius miestus žiūri plačiau – tiek tikslų, tiek technologijų prasme, kiti bet kurią bet kurio sektoriaus kuriamą mobiliąją aplikaciją vadintų išmaniojo miesto aplikacija.
1. Žmogaus perspektyva už išmaniųjų technologijų ribų: miestų kūrimas geresnėmis vietomis gyventi
Kad ir kokios išmaniosios būtų mūsų išmaniosios technologijos ir kaip sumaniai jas naudoti, turime atsižvelgti į kai kuriuos pagrindinius elementus – žmones, daugiausia iš 5 perspektyvų, įskaitant saugumą ir pasitikėjimą, įtrauktį ir dalyvavimą, norą keistis, norą veikti, socialinius. sanglauda ir kt.
„Global Future Group“ pirmininkas, „Smart City Expo World Congress“ patariamosios tarybos pirmininkas ir patyręs išmaniųjų miestų ekspertas Jerry Hultinas sakė: „Mes galime padaryti daug dalykų, bet galiausiai turime pradėti nuo savęs“.
Socialinė sanglauda – tai miesto, kuriame žmonės nori gyventi, mylėti, augti, mokytis ir juo rūpintis, audinys – išmaniojo miesto pasaulio audinys. Būdami miestų subjektai, piliečiai turi valios dalyvauti, keistis ir veikti. Tačiau daugelyje miestų jie nesijaučia įtraukti ar prašomi dalyvauti, o tai ypač pasakytina apie konkrečias populiacijas ir šalis, kuriose didelis dėmesys skiriamas išmaniųjų miestų technologijoms, siekiant pagerinti pilietinį kūną, bet mažiau dėmesio pagrindinėms žmogaus teisėms. ir dalyvavimas.
Be to, technologijos gali padėti pagerinti saugumą, bet kaip dėl pasitikėjimo? Po išpuolių, politinių neramumų, stichinių nelaimių, politinių skandalų ar net netikrumo, kuris kyla dėl dramatiškai besikeičiančių laikų keliuose pasaulio miestuose, mažai vilčių, kad žmonių pasitikėjimas labai sumažės išmaniųjų miestų patobulinimai.
Štai kodėl svarbu pripažinti kiekvieno miesto ir šalies individualumą; svarbu atsižvelgti į atskirus piliečius; ir svarbu ištirti bendruomenių, miestų ir piliečių grupių dinamiką ir jų sąveiką su augančia ekosistema ir prijungtomis technologijomis išmaniuosiuose miestuose.
2. Išmaniojo miesto apibrėžimas ir vizija iš judėjimo perspektyvos
Išmaniojo miesto samprata, vizija, apibrėžimas ir realybė nuolat kinta.
Daugeliu atžvilgių gerai, kad išmaniojo miesto apibrėžimas nėra iškaltas akmenyje. Miestas, jau nekalbant apie miesto teritoriją, yra organizmas ir ekosistema, kuri turi savo gyvenimą ir susideda iš daugybės judančių, gyvų, susijusių komponentų, daugiausia piliečių, darbuotojų, lankytojų, studentų ir pan.
Visuotinai galiojantis „išmaniojo miesto“ apibrėžimas nepaisytų labai dinamiškos, kintančios ir įvairios miesto prigimties.
Sumažinti išmaniuosius miestus iki technologijų, kuriomis pasiekiami rezultatai naudojant prijungtus įrenginius, sistemas, informacinius tinklus ir galiausiai įžvalgas, gautas iš prijungto ir veiksmingo, duomenimis pagrįsto intelekto, yra vienas iš būdų apibrėžti išmanųjį miestą. Tačiau jame nepaisoma įvairių miestų ir tautų prioritetų, nepaisoma kultūrinių aspektų, o technologija iškeliama į priekį ir į centrą siekiant įvairių tikslų.
Tačiau net apsiribodami technologiniu lygmeniu, lengva pamiršti faktą, kad technologijos taip pat nuolat juda ir sparčiai juda, atsiranda naujų galimybių, kaip ir miestų ir bendruomenių lygmeniu iškyla nauji iššūkiai. visa. Atsiranda ne tik technologijos, bet ir žmonių suvokimas bei požiūris apie tas technologijas, kaip ir miestų, bendruomenių ir visų tautų lygmeniu.
Kadangi kai kurios technologijos leidžia geriau valdyti miestus, tarnauti piliečiams ir pasiruošti esamiems bei būsimiems iššūkiams. Kitiems piliečių įsitraukimas ir miestų valdymas tampa ne mažiau svarbūs technologijų lygmeniu.
Taigi, net jei laikysimės pagrindinio išmaniojo miesto apibrėžimo technologinėse šaknyse, nėra jokios priežasties, kodėl tai negali pasikeisti, ir ji iš esmės pasikeis, kai požiūris į technologijų vaidmenį ir vietą ir toliau vystysis.
Be to, miestai ir visuomenės bei miestų vizijos ne tik skiriasi priklausomai nuo regiono, vietos ir net tarp skirtingų demografinių grupių mieste, bet ir laikui bėgant kinta.
Paskelbimo laikas: 2023-08-08